Arbatos istorija
Baltoji arbata
Geltonoji arbata
Žalioji arbata
Turkio spalvos arbata
Raudonoji arbata
Juodoji arbata
Jazminų arbata
Gėlių arbata
Karčioji arbata
Žalioji arbata
Gelsvai žalia, nepakartojamo aitraus, aiškaus skonio, šviesios gintaro spalvos. Tik nuskinti arbatžolių lapai išdžiovinami, po to garinami ir sukami, kol virsta pilkai žaliais voleliais. Žalioji arbata turi kofeino, fluoro, mangano, vitamino B1, B2, B3, C, flavanoidų, aminorūgščių, eterinių aliejų.
Baltoji arbata
Baltoji arbata kilusi iš Kinijos, Fudžijano provincijos, dar vadinama aksomine. Arbatmedžiai auginami specialiuose plotuose, o derlius renkamas kartą per metus.
Pai Mu Tan arbata paruošta rankiniu būdu pagal seną fermentavimo metodą. Dideli arbatžolių lapai, vos paliesti oksidacijos, paliekami nevynioti. Joje labai daug balsvų, sidabrinių lapų viršūnėlių, kuriuose daugiausia eterinių aliejų. Todėl arbata savito, salsvo skonio ir aromato. Tai geros kokybės baltoji arbata.
100g – 19,50 Lt
-
Matė – 3,00 Lt
-
Matė su citrina – 5,90 Lt
-
Matė su medumi – 6,20 Lt
-
Meilės arbata – 6,20 Lt
-
Matė su mėtomis – 6,20 Lt
Raudonoji arbata
Šimtmečio pradžioje Pietų Afrikos Cedarbergo srities gyventojai pastebėjo, kad smulkių, į adatėles panašių augalų aspalathus linearis lapelių arbata yra malonaus skonio, kvapni ir gerai malšina troškulį.
Raudonojoje arbatoje visiškai nėra kofeino. Arbata ramina. Joje gausu mineralinių medžiagų: geležies, kalio, kalcio, vario, magnio, fluoro.
Ajurveda – sudaryta iš dviejų žodžių “ayus” – gyvenimas ir “veda” žinojimas, mokslas.
Ajurvedos tikslas –natūraliomis priemonėmis išsaugoti sveiko žmogaus sveikatą ir išgydyti sergantį.
Ajurveda – yra visų gydymo sistemų motina, iš jos kilusi ir šiuolaikinė medicina.
Indiški prieskoniai – naudojami gaminant maistą mūsų arbatinėje:
Šafranas (krokas) – vadinamas “prieskonių karaliumi”. Tai džiovintos šafrano kroko (lot. Crocus sativus) purkos. Tikrasis krokas auginamas Kašmire, Ispanijoje ir Portugalijoje. Kiekviename kroko žiede yra tik trys šafrano plaušeliai, todėl kilogramui šafrano reikia išpešti plaušelius iš 140 000 žiedų. Šafranas – brangus prieskonis, tačiau nedidelio kiekio užtenka ilgai.
Šafranas malonaus, švelnaus aromato, geltonai nudažo valgius. Juo aromatizuojami ir dažomi saldumynai, ryžių valgiai, gėrimai. Malto šafrano aromatas dvigubai stipresnis.
Tamarindas – šis rūgštus prieskonis gaunamas iš didelių plačių tropinio medžio (lot. Tamarindus indica) ankščių. Viduje esantis rudas minkštimas išgremžiamas, išdžiovinamas ir parduodamas sukapotas.
Pankolis pailgas, blyškiai žalias (lot. Faeniculum vulgare) augalo sėklos panašios į kmynus, bet skoniu primena anyžiaus sėklas arba saldymedį. Pankolio sėklos naudojamos garnyrui.
Ožragė (Femgrikas). Jo kampuotos, gana plokščios, rudai gelsvos sėklos – nepakeičiamos daugelio daržovių garnyrų ir užkandžių prieskonis. Ožragės lapai suteikia švelnų kartumo skonį, kuris yra būtinas organizmo atliekų šalinimo funkcijai.
Atstato jėgas, padeda esant vidurių užkietėjimui.
Kurkuma (geltonasis imbieras) – imbierinių šeimos augalas (lot. Curcuma longa). Prieskoniui naudojamas šaknys. Tačiau džiovinta ir smulkiai sumalta kurkuma visada esti ryškiai geltona. Naudojama mažais kiekiais, daržovėms, sriuboms ir užkandžiams suteikia šiltą, aštroką skonį. Kurkuma varo šlapimą, valo kraujotaką, skatina žarnyno veiklą.
Rožių vanduo – tai skiesta rožių žiedlapių esencija, gaunama distiliacijos būdu. Rožių vanduo plačiai naudojamas gaminant saldumynus.
Kokoso aliejus – naudojamas maistui ir kosmetikai.
Indiškas kmynas (kuminas) – skatina virškinimą. Turi vitaminų B1, B2, B6. Prieskonis tinkamas dėti į nesaldžius patiekalus.
Imbieras – ajurvedoje imbieras laikomas universaliu maistu nuo įvairių ligų – ypač migrenos, vidurių pūtimo, vėmimo, rytinio šleikštulio ir jūrligės. Gydomas kosulys, peršalimo ligos, gripas. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, veikia kaip antioksidatorius. Stiprina imuninę sistemą.
Asafetida – itin stipraus kvapo augalo Ferula Asafetida sudžiovintų šaknų sakai miltelių pavidalu, kviečiai, akacijos sakai, ryžių miltai, ciberžolė. Kvapu ir skoniu primena česnaką, skatina virškinimą.
Prieskonių mišinys keptoms daržovėms “TAVAFRY MASALA”.
Prieskonių mišinys troškiniams “SABJI MASALA”.
Prieskonių mišinys daržovėms “PAKOKA MASALA”.
Nuto žirnių miltai – augalinis baltymų šaltinis. Tinka diabetikams ir insulinui jautriems žmonėms. Maišomi su kitais miltais kepiniuose, naudojami padažams, rytietiškiems saldėsiams gaminti.
Raudonieji lęšiai – lengvai virškinamas ankštinis augalas. Rekomenduojamas kaip baltymų šaltinis, ypač vegetarams ir valgantiems mažai mėsos.
Tulsi imbiero arbata (Organic India) – šildantis ir raminantis tulsi ir imbiero mišinys. Stresą mažinanti ir raminanti arbata, turtinga natūraliais antioksidantais, be kofeino.
Ajurvedinė kava su Brahmi
Gėrimo pagrindą sudaro cikorija (Cichorium intybus), kuri palankiai veikia kepenų veiklą ir virškinimą. BRAHMI – plačiai ajurvedoje naudojamas augalas proto veiklai skatinti, atminčiai gerinti.
Ajurvedinė kava su Ašvaganda
Gėrimo pagrindą sudaro cikorija. AŠVAGANDA – žinoma, kaip indiškas ženšenis – veikia prieš stresą, teikia energiją pačio įvairiausio amžiaus žmonėms.
Čiavanprašas – žymiausias natūralus vitaminų šaltinis, palaikantis sveikatą ir energiją. Pagal tradicinį ajurvedos receptą pagamintas iš daugiau kaip 49 žolelių, vaisių, prieskonių.
Prieskoniai be gliutomatų:
Šeivamedžio žiedai – skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą, skatina tulžies išsiskyrimą.
Levanda. Levandos aromatas nuima nuovargį, gydo nemigą. Mažina agresiją, depresyvumą, susierzinimą bei nuotaikų kaitą.
Lauro lapai – žadina apetitą, gerina virškinimą. Raminamai veikia skrandžio gleivinę, mažina vidurių pūtimą, naikina bakterijas ir grybelius, skatina gleivių išsiskyrimą.
Cinamonas – saldus, muskatinis ir aštrus kaitinantis cinamono aromatas pažistamas visiems kulinarams ir saldumynų mėgėjams. Cinamone esantis aliejus greitina virškinimo procesus.
Garstyčios – gerina virškinimą, ypač riebaus maisto. Žadina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Padeda kepenims išvalyti nuodus.
Kardamonas – gerina kraujo apytaką, virškinimą, mažina vidurių pūtimą, skatina medžiagų, hormonų apykaitą, širdies veiklą. Gerina apetitą.
Rozmarinas – mažina galvos skausmus, nuima įtampas ir skaidrina protą.
Kadagio uogos – žadina apetitą, gerina virškinimą, skatina organizmo skysčių ir tulžies išsiskyrimą, malšina uždegiminius procesus, lengviną kosulį. Neleidžia susidaryti šlapimo druskoms, gerina kasos funkciją.
Muskatas – gerina virškinimą, kepenų darbą. Tirpdo riebalus kraujyje, jį suskystina.
Bazilikas – varo šlapimą, gydo kosulį, skatina virškinimą.
Gvazdikėliai – slopina virškinimo trakto jautrumą, mažina kraujo krešėjimą, todėl praplečia arterijas ir užkerta kelią širdies ligoms. Mažina vidurių putimą, atpalaiduoja žarnyno spazmus.
Vanilės lazdelės – stiprina fizinę, dvasinę ir nervinę ištvermę.
Kalendra – vartojama nuo virškinimo sutrikimo. Stiprina organizmą.
Juodgrūdė – stiprina natūralias apsaugines organizmo reakcijas, todėl vartojama, kaip profilaktinė priemonė nuo peršalimo, uždegiminių procesų.
Petražolės – skatina šlapimo išsiskyrimą. Didina apetitą, gerina virškinimą.
Linų sėmenys – jose gausu gleivinančių medžiagų, kurios mažina skrandžio rūgštingumą, bei skatina gynybinius skrandžio procesus. Sėmenų gleivės stiprina toksinių medžiagų poveikį, apsaugo virškinimo traktą nuo dirginimo, slopina uždegimą. Kasdienio raciono papildymas linų sėmenų produktais ne tik padeda kontroliuoti apetitą, bet aktyvina peristaltiką bei greitesnį žarnyno turinio pasišalinimą, todėl dažniau tuštinamasi, mažiau maisto rezorbuojasi. Linų sėmenyse esančios augalinės skaidulos didina maisto tūrį, suteikia sotumo pojūtį ir slopiną apetitą. Linų sėmenys ypač naudingi esant astmai, plaučių uždegimui, chroniškam bronchitui.
Natūralus prieskonių mišinys lieknėjimui. Prieskonių mišinys be druskos.
Imbiero kubeliai cukruje.
Laukinio saliero – naudojamas daržovių, ankštinių ir mėsos patiekalams.
Juodųjų garstyčių sėklos – ramina nervų sistemą, padeda migrenos atveju palankiai veiklai hormoninę sistemą ir širdį.
Jaunystės eleksyras






